užžandis
ùžžandis sm. (1), užžándis (1) I
1. žr. užžandė 1: Taboką ùžžandyje laikyti NdŽ. Ragana išsikrapštė iš užžandžio žmogaus kulšį ir suėdė BsPIII19(Nm).
2. I žr. užžandės 2.
◊ ùžžandžio žõlės Vkš; I klynažolės.
Dictionary of the Lithuanian Language.